kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Kalba

Kalba > Stilistika ir retorikos pagrindai

Kalbos etiketas

Lietuvių kalbos etiketo specialistai etiketą apibrėžia kaip papročiais virtusias žmonių elgesio taisykles, apimančias išorinius tarpusavio bendravimo pasireiškimus, o konkrečiai kalbos etiketą supranta kaip visuomenės priimtų kalbinių bendravimo normų visumą, kalbos formules, kurios parodo mandagius / nemandagius pašnekovų santykius.
Žodis
etiketas yra prancūzų kilmės (etiquette). Senoji jo reikšmė – nustatyta tvarka ir elgesio formos monarchų rūmuose, diplomatų santykiuose. Kintant istorinėms socialinėms sąlygoms, pakito ir etiketo reikšmė – dabar žodis etiketas suprantamas paprasčiau.
 Daugelį etiketo savitumų parodo ne kalbiniai bendravimo dalykai, ypač mimika, gestai, laikysena. Jie tarsi papildo tai, kas išreiškiama frazėmis, todėl ir juos reikia pažinti bei suvokti. Pokalbio metu reikia atsižvelgti į daugelį dalykų, tačiau ne mažiau svarbi yra mandagi pašnekovo kalba.

 Beveik kiekvienas pokalbis prasideda pasisveikinimu. Lietuvių kalboje gausu pasisveikinimo formų: Labas rytas, Laba diena, Sveiki. Skambinant telefonu į informacinę tarnybą arba kreipiantis skubios pagalbos (gaisrinė, policija) reikia taupyti ten dirbančių žmonių laiką, todėl pasisveikinimo žodžiai nereikalingi. Jaunimo kalboje bandymą išsiskirti atspindi ir jų pasisveikinimo žodžiai: Hello! Saliut! Suprantama, viešajai kalbai šie žodžiai nepriimtini dėl nelietuviškos raiškos.

Dar visai neseniai į vyresniuosius amžiumi ar stovinčius aukščiau socialinėje hierarchijoje buvo privalu kreiptis daugiskaitine forma
jūs. Ši pagarbi kreipinio forma lietuvių kalboje atsirado gana neseniai, tik XVII a. – Žečpospolitos laikais, ir ją vartoti lietuvius išmokė lenkai. Lig tol lietuviškai kalbantys ar į karalių, ar į mužiką kreipdavosi vienodai – tu. Ir tai nebuvo laikoma nemandagumu ar kažkuo ypatinga. Daugiskaitinė forma jūs atsirado tik IV a. – tiesa, taip buvo kreipiamasi tik į Romos imperatorių, o V a. toks kreipinys pradėtas vartoti ir kalbantis su popiežiumi. Nuo to laiko daugiskaitinė kreipinio forma tapo metafora valdžiai ir galiai pabrėžti. Galutinai jūs forma nusistovėjo tik XII–XIV a., jos vartojimą iš esmės lėmė klasiniai santykiai. Feodalizmas lietuvių kalboje paliko nuolankų kreipinį tamsta, atsiradusį iš žodžių tavo mylista, nes ponai buvo savo pavaldinių likimo viešpačiai. Lietuviškai kalbantys mūsų protėviai vienas kitą vis tiek tujino, niekas į juos pačius niekada nesikreipė jūs. Lenkiškas kreipinys pone taip pat liaudyje visada asocijavosi su kažkuo tolimu ir dažniausiai nekenčiamu, todėl jis ir šiandien tebeturi lengvą ironijos atspalvį. Sovietiniais laikais turėtas viską apimantis vienintelis žodis draugas. Jis gatvėje skambėjo nesmagiai, žmonės jo vengė ir sukosi kaip išmanydami: dėde, teta, tamsta, kolega, vaikine, mergaite, jaunuoli ir t. t. 1990 m. lietuvių kalba sugrįžo prie pono, deja, šis kreipinys naujose socialinėse sąlygose skambėjo nenatūraliai, kur kas artimesnis tapo kreipinys gerbiamasis.
Pakito ir atsisveikinimo tradicijos. Nyksta senoviniai
sudiev ir viso gero, juos keičia sėkmės, laimingai.
Gyvename demokratinėje visuomenėje, todėl demokratiškėja ir mūsų kalba. Vėl sugrįžo kreipinys
tu. Mūsų kalbos etiketo normos nuolat atakuojamos iš dviejų pusių. Iš Vakarų, kurių tradicija teigia, kad man nesvarbu, kokia tavo kilmė, svarbu, kas esi tu, ir iš Rytų, kurių tradicija sako, kad man nesvarbu, kas tu, svarbu, kokiai genčiai tu priklausai. Įvertinus savo politinę orientaciją į Vakarus ir atsidavimą Rytų kultūrinei įtakai, Lietuvoje pastebimas savotiškas etiketo normų mišinys.
Lietuvių kalbos žinynas. Kalbos etiketas.

Ar žinote, kad...